Skolų ekspertas: „Po krizės ryškėja skolų pardavimo ir jų mainų tendencijos“

Pasaulyje prasidėjus koronaviruso sukeltai krizei ir šalims vienai po kitos pradėjus stabdyti verslus, daug tiekėjų, verslo patalpų nuomos ir kitų įmonių susidūrė su augančiomis partnerių skolomis bei prašymais atidėti finansinių įsipareigojimų vykdymą. Tai visus papildomai paskatino ieškoti įvairių būdų gauti apyvartinių lėšų ar tiesiog susigrąžinti skolas.

„Nors ekonomika po truputį atsigauna, sunkmetis verslui ar žmonėms dar tikrai nesibaigė, o krizės padariniai tik dar aktyviau ryškėja. Įvairiuose verslo sektoriuose matomas apyvartinių lėšų trūkumas ir nuolat augančios įvairaus dydžio verslų skolos. Įprastai, norint greičiau gauti apyvartinių lėšų, vienokiais ar kitokiais būdais realizuojami debitorių finansiniai įsipareigojimai, t. y. naudojamasi faktoringo paslaugomis ar tiesiog parduodamos reikalavimo teisės skolų išieškotojams“, – sako įsiskolinimų išieškojimo ekspertas, nemokamos skolų ir ginčų skelbimų platformos DEBTHER direktorius Kęstutis Petraitis.

Pasak direktoriaus, COVID-19 sukūrė precedento neturinčią situaciją, kurios akivaizdoje įprastas skolų išieškojimas pasidarė neefektyvus – lėšų trūkumas jaučiamas daugelyje sektorių, o tai paskatino atsiskaitymų sąstingį ir tarpusavio skolų ratą. Pastebima, jog norinčių parduoti skolas atsirado daugiau nei skolų išieškotojų, norinčių tas skolas nupirkti. Imta kalbėti, kad didėjant tarpusavio skoloms, atsiranda poreikis valstybės mastu kurti sistemą, kuri galėtų nustatyti tarpusavio skolas ir pasiūlyti skolų sudengimo galimybes.

Skolų pirkimas ar sąskaitų finansavimas (faktoringas) jau seniai tapo ir vienu iš būdų užsidirbti. Tuo užsiima specializuotos skolų išieškojimo ar faktoringo bendrovės, tačiau tuo verstis gali ir fiziniai asmenys, be tarpininkų naudodamiesi nemokama skolų ir ginčų skelbimų platforma ar kitais įrankiais. Pastaruoju metu aiškiai matoma tendencija, jog šių laikų sandorių sudarymo erdvė – internetas. Tai populiarus būdas gauti papildomų pajamų neišeinant iš namų ar biuro.

Nemokamais finansų įrankiais, skolų skelbimų platformomis internete gali naudotis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Jie gali parduoti tiek jau uždelstus mokėjimus, tiek reikalavimo teises, kurių apmokėjimo terminas dar nėra suėjęs. Verslo (ir ne tik) subjektai, be išorinių tarpininkų ir išvengdami skolų išieškojimo proceso, turi galimybę realizuoti debitorių finansinius įsipareigojimus tiems, kurie nusipirktą reikalavimo teisę gali panaudoti ją sudengiant su turimais kreditoriniais įsipareigojimais, taip uždarant skolų ratą.

„Skolos pirkimas teisiškai yra reikalavimo teisės į kitą fizinį ar juridinį asmenį pirkimas, o faktiškai – reikalavimo išmokėti tam tikrą pinigų sumą pagal fizinio ar juridinio asmens paskolą, kredito sutartį, skolos raštą, vekselį ar kitus dokumentus, pirkimas iš pradinio kreditoriaus. Platformoje galima parduoti skolą už kiek mažesnę nei nominali jos vertė ir taip išvengti laukimo, kol skolą apmokės debitorius. Pirkti skolas verta tuo atveju, jeigu tikimasi iš to gauti naudą, t. y. sutaupyti susidengiant tarpusavio skolas arba tiesiog uždirbti iš kainos ir nominalios vertės skirtumo“, – teigia K. Petraitis.

Be to, lyginant su skolų išieškojimu per tarpininkus, skolos pardavimas padeda sutaupyti laiko ir atgauti savo pinigus anksčiau, neišleidžiant papildomų pinigų išieškotojams. Skolų ir ginčų skelbimų platforma gali padėti nusipirkti konkretaus fizinio ar juridinio asmens skolą ar dalį skolos ir tokiu būdu susidengti jau turimą ar planuojamą finansinį įsipareigojimą.

Vis aktyvėjant dalijimosi ekonomikos idėjoms, šią tendenciją galima pritaikyti ir skolų valdyme. Nemokamos skolų ir ginčų platformos leidžia žmonėms ir verslo subjektams laisvai dalintis ir keistis skolomis, jas parduodant bei perkant. Vietoje skolos išieškojimo, kuris ilgai užtrunka, pasinaudojęs platforma skolą gali perpirkti kitas fizinis ar juridinis asmuo, taip padengdamas įsiskolinimą ir įgydamas teisę tuos pinigus atgauti.

Taip pat platformos pagalba galima susirasti ir norinčių bei galinčių investuoti lėšas ar žinias į turtinį ginčą. Dalijimosi ekonomikos vienas iš variklių – tarpusavio pagalba atsilyginant pagal tuo metu turimas galimybes. Taip pat veikiama ir su skolomis ar reikiamų kompetencijų paieška. Platformoje galima surasti advokatų kontorą, teisininkų ar investuotojų, kurie galėtų suteikti pagalbą mainais į dalį atlygio, gauto išsprendus ginčą.

nuoroda į straipsnį https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/6680-s-krepsta-pakeisti-paveiktu-saliu-rodikli-yra-logiska.html